BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Savanorio įspūdžiai iš mokymų „Different Colours of Crossroads at 36º 36º “

Savanorių akademijos atstovas Karolis lapkričio 13-19 dienomis dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „Different Colours of Crossroads at 36º 36º “ Turkijoje.

Karolis dalinasi savo įspūdžiais iš Turkijos!

2010 m. lapkričio 13 – 19 dienomis Turkijoje vykusiuose mokymo kursuose „Different Colours of Crossroads at 36º 36º “ teko dalyvauti ir man, Karoliui Matikoniui. Degdamas noru patirti , pamatyti, išmokti, įveikiau gana sunkią kelionę: pradžioje važiavau autobusu, po to trys skrydžiai lėktuvu; tokiu pat maršrutu grįžau ir atgal.

Hatay jaunimo asociacija (angl. Hatay Youth Association) surengė mokymus su jaunimu dirbantiems žmonėms skirtingų religijų, kultūrų sugyvenimo tema. Vieta buvo puikiai parinkta. Hatay regionas yra piečiausia Turkijos Viduržemio jūros pakrantė. Šioje teritorijoje jaučiama didelė arabų kraštų įtaka – regione vyrauja dvikalbystė. Pagrindinė religija – islamas, tačiau šimtmečius šalia gyvena ir savo religijas laisvai išpažįsta musulmonai, judaistai, katalikai, protestantai bei stačiatikiai. Miesteliuose yra mačečių, bažnyčių bei sinagogų.

Sunkiausia mokymų dalis – sesijos. Per šią mokymų savaitę diskutavome apie pilietiškumą, Europos ribas, gilinomės į savo pačių suvokimą, ieškojome mentalinių ir kūno kalbos skirtumų, aptarėme religijos įtaką kultūrai, tolerancijos problemas bei skirtingus mokymosi metodus. Diskusijos buvo vertingos, nes paskaitos vyko neformaliojo ugdymo metodų pagalba: žaidėme verčiančius susimąstyti, linksmus žaidimus, darėme daug projektų, pristatymų, grupinių darbų, vaidinimų bei atlikome užduotis mieste. Įgavęs daug žinių, patirties, noriu tuo pasidalinti.

Tik labai artimai susipažinus su dalyviais galima pažinti jų tradicijas, papročius, religijas bei elgseną. Į šiuos mokymus atvyko 20 dalyvių iš 9 šalių: Bosnijos ir Hercegovinos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Izraelio, Gruzijos, Ukrainos,Turkijos bei Lietuvos. Viso projekto metu domėjausi kitais žmonėmis, stebėjau jų įpročius, elgseną. Man labai pasisekė, aš gyvenau tame pačiame kambaryje su turku bei gruzinu. Ir dabar palaikau santykius su šiais vaikinais, laukiu jų vizito Lietuvoje.

Turkija – šalis, kelianti nuostabą: įsikūrusi tarp Viduržemio, Kaspijos ir Juodosios jūros bei įrėminta aukštais kalnynais. Mes gyvenome viešbutyje „Casmin Hotel”. Keli metrai iki jūros, didelis baseinas bei nusileidimo takeliai džiugino kiekvieną pertrauką. Stengėmės pažinti vietinius gyventojus: aplankėme kelis miestelius, bendravome su turkais, apsipirkinėjome turguje. Niekada nepamiršiu turkų vaišingumo, nuoširdumo, draugiškumo. Jau oro uoste nepažįstamieji nuoširdžiai siūlė savo pagalbą.

Palikti Turkiją buvo labai sunku. Per savaitę susipažinau su daug žmonių, susidraugavau, nors supratau, kad net ir norėdami susitikti, galime nebepasimatyti, juk mus skiria keli tūkstančiai kilometrų. Išmokęs labai daug, džiaugiuosi Europos Sąjungos programa „Veiklus jaunimas“ ir skatinu visus dalyvauti.

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

Dienos stovykla IV, Naujoji Akmenė

Adelė: “Šį iššūkį - užimti dvigubai, kone trigubai daugiau vaikų - įveikėme su pasigardžiavimu. Man regis, visi geriausi Lietuvos vaikai auga Naujojoje Akmenėje. Vis dar negaliu patikėti, kad jie tikri! Net gaila, kad viskas baigėsi kaip tik tada, kai pagaliau pavyko įsirioglinti į kalną. Gal būtume kilę ir dar aukščiau, ir kur kas noriau, nei šiandienos aitvarai per pikto vėjo gūsius, bet tebūnie tai kitose serijose.”

Rasa: “Finalinė stovykla N.Akmenėje buvo gausiausia lyginant su prieš tai buvusiomis. Padarėm viską, kad vaikai kuo daugiau išmoktų. Asmeniškai aš jaučiausi savo vietoje, pynėm draugystės apyrankes su mergaitėmis ir berniukais, kalbėjomės, juokėmės ir to užteko:) Sveikinu visą savanorių komandą su puikiai pasisekusia vasaros stovyklų maratono pabaiga. Juk mokydami ir patys mokomės :) ”

Ugnė: “Turbūt nieko nėra geriau, kai stovyklą vadina švente, a? :) ir vaikai su tėveliais, atėję pusvalandžiu anksčiau nustebino.. tas jų noras dalyvauti ir pamatyti..Vaikai labai linksmi ir draugiški, geri, labai mieli. Tikiuosi išmoktų dalykų workshop’uose neužmirš ir galės pamokyti kitus :) ”

Karolis: “Ši stovykla buvo tartum projekto kulminacija. Begalė imlių, linksmų, mandagių bei entuziastingų vaikų dalyvavo užsiėmimuose ir netgi dienos pabaigoje labai noriai rinko šiukšles. Sužavėjo viskas: miestas, vaikai, tėveliai, komandos darbas ir daaaug viso kitko”

Lina: “Pamažu, prieš nusileidžiant saulei, mes susikrovėme savo mažą mažytį bagažą, įsimetėme truputį to, kas mums liko, ir traukinio bėgiais nudardėjo garvežys… O jame - mūsų šypsenos, vaikų juokas, skaisti vidudienio saulė, susiraukęs debesukas ir dideli dideli muilo burbulai! Nežinia, kur pasibaigs šie bėgiai… Gal jie sutiks dar daugiau juoko, o gal ir ne… Galbūt dar kažkur sustos ir padovanos dalelytę gerumo… Tačiau tai, kas buvo įmesta į šio garvežiuko bagažą, lieka visam laikui - gera nušviesti mažai gėlytei dieną ir palaistyti ją, kad ji galėtų augti… P. S. Širdyje pasiliko didelė šypsena ir švelnus (it drugelio) apkabinimas bei melsvos Mergaitės akys…”

Edita: “Ketvirtoji dienos stovykla tapo tarsi iššūkis mums, nes vaikų buvo daug daugiau, nei kad ankstesnėse stovyklose. Džiaugėmės, bijojome, juokėmės ir kartu beveik verkėme, nes žinojome, jog tai paskutinė dienos stovykla.”

Daugiau nuotraukų rasite čia:

http://www.facebook.com/album.php?aid=20099&id=129175410454985

Rodyk draugams

Komentarai (1) »

Dienos stovykla III, Pajūris (Šilalės raj.)

Edita: “Trečioji dienos stovykla vyko Pajūryje. Kuo toliau tuo didesnį įspūdį jos man palikdavo. Tas gražus vaikų noras viską išbandyti ir šilti žodžiai “Yes, dabar pamokysiu ir draugę”, vaikų ašaros paliekant stovyklą suteikia tiek daug džiaugsmo, ir dar labiau norisi veikti!”

Karolis: “Darbas vyko labai kokybiškai, visi - tiek vaikai, teik savanoriai, buvome užsidegę noru veikti. Mieli vaikučiai, šypsenos, juokas mus lydėjo visą dieną. Man, tai buvo geriausia dienos stovykla!”

Lina: “Kapt kapt! Po lašelį tyrumo krinta iš ūkanoto dangaus. Svarbiausia tai, kad ūkanotą dieną kažkam gali uždegti kaitrų židinį, iš savo delnų semti gerumą ir juo dalintis, akyse matyti žėrinčius spinduliukus.

Tikiuosi, šis laikinas mūsų nusileidimas Pajūryje (it gervių virtinės praskridimas prieš rudenį) paliko pėdsaką mažųjų Spinduliukų gyvenime. :)

Kai ateis žiema, tegul gerumo snaigės krinta ir apdalina visus beribe meile ir gerumu. Pasaulis tam neturi ribų…”

Daugiau nuotraukų rasite čia:

http://www.facebook.com/album.php?aid=19083&id=129175410454985

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

Brolis savanoris

Tu klausi manęs, kas yra savanoris,

Ar jo ilgos ilgos kojos.

Ar naktim nešąla jis,

Apie ką galvoja, ar mėgsta soją.

O aš šypsausi ir sakau:

Vieną kartą savanorį sutikau.

Jis turėjo keistą koją, sakė, ji kartais pasiaukoja.

Jo delnuos stiprybė degė.

Optimizmas plikę dengė.

Jo fantazija beribė,

Gniaužė jis kišenėje didybę.

Savanoris - mano Brolis!

Aktyvuolis, geranoris.

Gelbsti jis ištikus nelaimei.

Šypsos, myli, juokias (net jei iš baimės).

Sako, gyvenimas tada gražus ir vertas.

Nagi tam jis ir sutvertas.

Tai štai kas, mano drauge, yra savanoris,

Mylimiausias mano brolis.

Dienom naktim mes žaidžiam, laimę skleidžiam

Ir niekad nieko neįžeidžiam…. J

Rodyk draugams

Komentarai (4) »

Dienos stovykla II, Šėta, 2010-08-14

Rasa: “Antroji dienos stovykla Šėtoje vėl buvo kupina įspūdžių, vaikų šurmulio, juoko. Išmokome šokti kartu :) Ir nesvarbu, kad tą dieną buvo beprotiškai karšta, po tokių stovyklų supranti, kad daryti gera -
GERA :)”

Karolis: “Vaikai, pripratę prie elektroninių pramogų, vėl atsidūrė gamtoje! Juos vienijo bendri užsiėmimai, stengėmės išmokyti tokios veiklos, kuria galėtų pasidalinti su kitais. Jaunimas nuoširdžiai bendravo, linksminose, žaidė bei atrado daug naujo. Aš šią dieną daug išmokau, supratau, gavau!”

Rūta: “Nors ir karšta buvo labai,
savanorių neišgąsdins net baubai.
Šėtoj gerą nuotaiką dalinom,
pinti, šokti, žaist mokinom.
Susirinko daug šiltų veidų,
kuriems nebuvo nuobodu.
Stovykla dienos geriausia pramoga,
organizatoriai - jėga!”

Deimantė: “Nauja stovykla-nauji išgyvenimai ir patyrimai.Nauji vaikai reiškia kažką kitokio negu buvo kada anksčiau. Su visais Šėtos vaikais patyrėme kažką tokio, ko nebuvo anksčiau. Nauji išgyvenimai ir geros nuotaikos lydėjo visos stovyklos metu ir po jos:)”

Lina: “Šis laikas buvo labai labai saulėtas, nors ir su nedideliais debesiukais. :)
Manau, kiekvienas stengėmės būti Saulyte, nors ne visiems tai įgyvendinti sekėsi vienodai, tačiau Saulytės, kurios suspindo, buvo puikios! :) Tikiuosi, jų atsiras dar daug daug. :) O tada sužydės ir gėlytės…”

Monika: “Dienos stovykloje kaip niekad pasidalinome savo meile, bendravimu ir šypsenomis :) Reikia pasakyti nerealus jausmas matyti vaikus, kupinus užsidegimo ir džiaugsmo :)!”

Adelė: “Error! Error! Stiklainis įskilo. Matyt, kažkas pamiršo pakaitinti jį, prieš supilant kompotą[?]. O gal tik saulė pernelyg apsvilino pakaušius.. Gerai, kad yra toks geras daiktas, kaip kad vaikai ir jų juokas. Ypač tada, kai net kutenti nereikia, o skamba. Ima ir sudėlioja tas juokas viską į vietas, o klijus ir lipnias juostas - po akimis: klijuokis.”

Daugiau nuotraukų rasite čia :)

http://www.facebook.com/album.php?aid=17441&id=129175410454985

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

Iš Medos dienoraščio…

“Savanoris- mano brolis!”
Dar net neprasidėjus šiųmečiam birželiui, jau žinojau, kad ši mano vasara turi būti prasminga. Vis prisimindavau rugsėjo pirmąją tartus vienos dvyliktokės žodžius”Vasara,po kurios jūsų atėjus į mokyklą lauks dvylikta klasė, paskutinė jūsų nerūpestinga vasara”. Norėjau, kad ši paskutinė mano nerūpestinga vasara būtų tokia, kokios nepamirščiau visą gyvenimą. Dvi vasaras ‘”pardavusi” laikraščiams ir skrajutėms, šiemet jau to imtis kažkodėl nebesinorėjo.

Žinojau, kad be proto pasiilgau jausmo, kai padaręs kažkam gerą darbelį, jauti, jog širdis, rodos, iššoks iš krūtinės nuo tos begalinės laimės matant kito šypseną. Tiesiog troškau daryti gerą, daryti tiek daug, kad niekur nespėčiau, bet padaryčiau miljonus kartų daugiau nei turėdama marias laisvo laiko.

Tuomet, kaip tyčia, per informatikos pamoką inernete radau “Tebūnie naktis” savanorio anketą. Nebuvo nė žiupsnelio abejonių - iš karto užpildžiau.Šypsena veide tądien nebedingo - žinojau, kad pirmas žingsnis link prasmingos vasaros žengtas. Jau po poros savaičių su Evelina ir Ieva apsisiautėm ryškiom liemenėm ir ėjom miestu imdamos iš sutiktų žmonių interviu. Ta naktį tiek daaaaug šypsojausi, bendravau, juokiausi ir mėgavausi visu tuo 200procentų- juk aš savanorė! O kai dar 5valandą ryto Karolina pakvietė į svečius, pavaišino milžiniško dydžio arbatos puodeliu, vyšniniu tortu, šokoladiniais sausainiais ir neapsakoma šiluma, supratau, kad šiuo gyvenimu nesidžiaugti būtų tiesiog nuodėmė, o dar kai atlieki prasmingą darbelį, tik spėk šypsotis!

Po tos džiaugsmo ir bendravimo kupinos nakties, suvokiau - ši mano vasara bus savanoriavimo vasara. : ) Pasakyta- padaryta. Nebespėjau pildyti savanorių anketų, lėkti į susitikimus, visur dalyvauti, bet aš tuo taaip mėgavausi. Taip, buvo ir akimirkų, kuomet sugniūždavau. Kai neatrinko į “Roko naktis” savanoriauti, atrodė, kad viskas slysta iš rankų. Bet ačiū draugams, kurie nepaliovė kartoti “Atrinks tave kitur, pamatysi”. Sunkiai, bet po truputėlį atsitiesiau. Vėl pradėjau ieškoti pasiūlymų savanoriauti, netgi teko apturėti naktinę ekskursiją po autobusų parką ir 2valandą nakties būti juo pavėžintai! Dėkui tam vairuotojui ir 3S. :)
Bet tuo mano savanorystė nesibaigė, tikrai ne. Liepos vidury už akių užkliuvo skelbimas, kuris skelbė, kad atrinkinėjama penkiolikos žmonių komanda Savanorių akademijai. Taip taip, aš buvau atrinkta!

Kartu su Aive piešėme piešinį, aš:”Kas čia bus?”, Ainė šūktelėjo: “Gėlė!”, ir drąsiai įmerkė pirštukus į raudoną guašą, po dviejų minučių “Čia akis!”, aš tariau: “Tuomet reikia blakstienų”, ji: “Tuoj nupiešiu!”. Nusišypsojau - kokie tie vaikai fantastiški. :)

Tą akimirką supratau, kiek man daug davė savanorystė ir kiek daug ji man dar duos. Dienos stovyklėlės su SA vietiniams vaikučiams, begalė šiltų naujų draugų, marios juoko ir laimės, aktyvi vasara ir milijonai neišdildomų įspūdžių.
Ir žinot ką? Dabar galvoju, kad nuo šiol bus prasminga ne tik ši vasara, bus prasmingas visas mano gyvenimas. Taip taip, nes savanorystė - nuostabiausia liga pasauly, kurią kartą susirgęs, nepasveiksi niekuomet.

Todėl sakau - nebijokite žengti pirmojo žingsnio, nebijokite daryti gera, nebijokite susirgti šia nepagydoma liga, nebijokite savanoriauti. :) Ir pamatysite, koks Jūsų gyvenimas gražus, kupinas džiaugsmo ir saulėtas. :)

 

Su žiburėliais akyse,

Meda

Rodyk draugams

Komentarai (1) »

Apie stovyklą…

Lengvi šuoliai, meduoliai,
apie ką tuomet svajojai?
Liepos naktys slėpėsi miške,
turėjom susitikti žemėlapio juodam taške.
Raudona virvė aplipus pirštais rankų,
tylos akimirkom žiūrėjimas į dangų.
Nepasakyti žodžiai užgęsus degtukui,
prie laužo nugaros atsuktos rūkui.
Pirma diena ir paskutinė,
kuprinę sunkią lengva kelti šiltų prisiminimų.
O trys gandrai prieš miegą apie mus šnabždėsis dar ilgai,
prieš kąsdami į koją minės geru žodžiu uodai.

Rūta

Rodyk draugams

Komentarai (2) »

Dienos stovykla I 2010 07 27 (Andrioniškis)

Donatas: “Dienos stovykla tai renginukas vaikams, su kuriais galėjau bendrauti ir šėlioti visą dieną. Buvo labai linksma ir smagu, nes vaikai troško ką nors nuveikti kartu su manimi, o aš jų norus galėjau išpildyti.”

Karolis: “Dienos stovykla buvo didelis iššūkis su kuriuo mūsų komanda susidorojo. Užėmėme didelį būrį vaikų bei vyresnių visą dieną, netgi užkrėtėme jaunimą savo aktyvumu. Dabar su nekantrumu laukiu kitos stovyklos!”

Ugnė: “Mano manymu, tai buvo vieta, kurioje įdėjome didelę dalį savęs, savo pastangų ir daug daug meilės bei šilumos vaikams :}} ”

Edita: “Pirmoji dienos stovykla-tai lyg azartiško žaidimo pradžia, pastūmėjusi mus, savanorius, veikti, daryti, skleisti… Už tai gaunant neįkainojamus šypsenų klodus, karštus apkabinimus, tas spindinčias akis, išpieštus ūsus, šypseną keliančius kaprizus(Saulė:D), grįžimą į vaikystę ir nuoširdžius padėkos žodžius. :) ”

Deimantė: “Dienos stovykla- tai buvo iššūkis mūsų visai komandai. Niekas iš mūsų nebuvo darę kažko panašaus. Tai buvo fantastiška ir nepakartojama diena. Kiekvienas darė tai, ko norėjo, visi linksminosi, beveik susitapatinome su vaikais. Tikrai, tai buvo nepakartojamas laikas..:)”

Eglė: “Dienos stovykla paliko nepakartojamų įspūdžių. Buvo smagu matyti vaikus laimingus. Pasisėmiau labai daug pozityvios energijos, kurią esu pasiruošusi atiduoti ateinančioms dienos stovykloms.”

Adelė: “Dienos stovykla buvo smagi ir spalvinga, žinoma išlaikė pirmojo blyno statusą, bet svarbiausia, kad be mūsų daugiau to nieks nepastebėjo. Užsikrėtėm vieni kitų energija, šypsenom, juoku, pamatėm kaip paprasta yra paduoti ranką į didelį mazgą ir rasti naują draugą. Emocija, sklandanti ore visą dieną pakurstė idėjas manyje degti ir tikėti, kad užtenka tik labai labai norėti, pasistengti ir tikėti ir kažkam pasaulis gali nušvisti iš naujo tavo dėka. Nes kas gi kitas, jei ne aš?..”

Meda: “Toks geras jausmas buvo matyti, kaip vaikas nusišypso išmokęs kokį naują žaidimą ir nupiešęs gražų piešinį, jos metu supratau, kad iki visiškos laimės reikia visai nedaug, o jausmas po Dienos stovyklėlės- neapsakomas. :) ”

Lina: “Pirmoji mūsų komandos organizuota dienos stovykla taip pat paliko daug įspūdžių. Visų pirma, tai buvo didelis išbandymas mūsų komandai. Manau, kad mes, neturėdami jokios patirties ir dar daug kitų dalykų, atlikome labai didelį ir sėkmingą darbą. Jis užkrėtė ir mūsų dienos stovyklos dalyvius daryti tai, kas kitiems teiktų džiaugsmą.

Ačiū visiems, bet truputį prisidėjusiems prie to, ką mes patyrėme šioje stovykloje ir stovykloje, kurią organizavome patys. Tikiu, kad šis gerumo ir nuoširdžios pagalbos balsas bus išgirstas ir galėsime nuveikti dar daugiau gerų ir prasmingų darbų.”

Visas Dienos stovyklos nuotraukas galite pažiūrėti

http://www.facebook.com/?ref=logo#!/album.php?aid=16491&id=129175410454985&ref=mf

Rodyk draugams

Komentarai (3) »

Savanorių stovykla 2010 07 23-28 Andrioniškis

Karolis: “Savanorių stovykla paliko neišdildomų įspūdžių bei suteikė daug įgūdžių. Profesionaliai vesti užsiėmimai, išbandymai labai suartino su komanda, leido gerai pažinti visus dalyvius tiek bendrai, tiek individualiai.”

Adelė: “Savanorių stovykla buvo netikėtas ir ryškus įvykis, jaučiausi kaip didelė slyva, grūdama į stiklainį: liko pora mėlynių šonuose, bet užtat kiek laimės, pagaliau patekus į kompotą! Aš netgi radau daugiau tokių slyvų ten. Apiplaukus stiklainį ir apsižiūrėjus, tikiu, kad pakaks parako užkirst kelią rūgimui. Nes kompotas yra stipri jėga, kurios ir stiklainiai nesulaikys plėstis ir augti.”

Ugnė: “Dar niekada nemaniau, kad stovykloje gali būti taaaaaip nerealiai linksma! Ne tik sužinojau įvairių dalykų, bet ir daug daug atradau:} ”

Meda: “Tikriausiai visą gyvenimą su šypsena prisiminsiu tą nuostabųjį naktinį žygį ir komandinį lipimą lynu, Dienos stovyklos organizavimą ir savanorių komandos statymą. :) Visos 6dienos buvo kupinos iššūkių, staigmenų, bendravimo ir šypsenų. :) ”

Lina: “Man visas šis projektas ir stovyklos idėja labai patiko iš pat pradžių, kai apie tai sužinojau. Išvažiavusi į stovyklą ir susipažinusi su savo kolegomis bei draugais ir išmokusi dirbti komandoje supratau, kad tikrai buvo verta čia dalyvauti.

Pasibaigus stovyklai mano atmintyje išliko labai daug šiltų ir įsimintinų įspūdžių, nepamirštamų akimirkų. Kai aplanko tokios akimirkos, supranti, kad dirbti dėl to buvo verta.”

Edita: “Tai tik 6 dienos apipintos naujais patyrimais, džiaugsmais, išgyvenimais. Jūs net neįsivaizduojate, kiek aš gavau! Tik dabar supratau, ką reiškia žodis komanda, kaip iš tiesų jautiesi, kai matai laimingus kitų veidus, šypsenas, degančias akis. Ir tas nuostabus, bet sveikas azarto jausmas- noriu dar ir dar, neleidžia nurimti grįžus namo. Ačiū. :) ”

Gintarė: “Ši stovykla man patiko tuo, kad leido pažinti kitus bei atrasti iš naujo save pačią.Be to, čia susirinko labai šilti žmogučiai, su kuriais praleistas laikas tikrai neprailgo.”

Donatas: “Įspūdžiai iš stovyklos tikrai neišblėso ir tikiuosi dar ilgai neišblės :) Kuo daugiau galvoju apie stovyklą, tuo labiau noriu sugrįžti į ją ir patirti viską iš naujo, bet tai neįmanoma. :)

Esu sužavėtas šia savanorių stovykla, nes ji padėjo susidraugauti su nuostabiais žmonėmis, kurių pagalba aš geriau pažinau save, bei juos pačius. Suvokiau savanorystės sąvoką ir savanorio reikšmę visuomeniniame gyvenime. Įgijau puikios bendravimo ir bendradarbiavimo patirties.”

DAugiau nuotraukų:

http://www.facebook.com/?ref=logo#!/album.php?aid=16350&id=129175410454985&ref=mf

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

Mūsų Savanorių akademija

Atėjo laikas papasakoti, kas yra ta „Savanorių akademija”.

Bet šitas pasakojimas bus tik iš vienos pusės, nes pasakotojas kol kas tik vienas.

Prieš kelerius metus man pasisekė sudalyvauti keliuose jaunimo projektuose ir susipažinti su tarptautine organizacija „Youth Express Network”.

Iki to laiko buvau kruopščiai suplanavusi savo gyvenimą, žinojau ką ir kada turiu nuveikti. Viskas atrodė aišku ir protinga. Baigsiu universitetą, susirasiu darbą ir dirbsiu, po to vėl dirbsiu ir dar dirbsiu.

Tačiau…

Ne ne, šitas „tačiau” neturi jokios nusivylimo, gailesčio ar liūdesio gaidelės. Netgi atvirkščiai! Čia „tačiau” turi palengvėjimo, nuostabos ir susidomėjimo atspalvį. Man atsivėrė kitas pasaulis ir naujos galimybės. Įsivaizduokite kambarį su vienu visiškai suodinu langu. Šitaip aš gyvenau. Vieną dieną, kažkas pridėjo pirštą ant stiklo ir toje vietoje nuvalė suodžius. Kas man beliko? Teko pradėti valyti visą langą. Užteko vieną kartą sudalyvauti jaunimo mainų projekte ir nebegalėjau sustoti. Pradėjau domėtis, kokie projektai vyksta, kuo užsiima jauni žmonės. Nepatikėsite, kiek jie visko prisigalvoja :) Ir aš užsimaniau būti TO dalis. Norėjau kurti, dalintis ir daryti kažką prasmingą. Nusprendžiau - gana burbėti, kaip viskas ritasi žemyn. Jeigu noriu kažką pakeisti, viskas yra mano rankose.

Iki tol niekada nebuvau girdėjusi apie programą „Veiklus jaunimas”, apie „Europos savanorių tarnybą”, apie įvairiausius jaunimo projektus vykstančius visame pasaulyje. O gal ir teko kada girdėti, bet turbūt tai atrodė taip nerealu ir sudėtinga pasiekti, kad iš karto ištryniau iš galvos.

Tačiau tai visai nebuvo sudėtinga. Reikėdavo tik užpildyti anketą arba keliais sakiniais apibūdinti, kodėl noriu dalyvauti mokymuose ar seminare Londone, Romoje arba Škotijoje ir kelias būdavo atviras. Negalėjau patikėti, kaip parastai viskas vyksta. Tuo metu būdavo gaila visų draugų ir kolegų, kurie vis dar nežinojo apie tokias veiklas arba jomis netikėjo. Pradėjo kirbėti mintis apie projektą, kurio pagalba jauni žmonės sužinotų apie tokias galimybes mokytis, keliauti, patirti ir atrasti save. Miglotas projekto vaizdas darėsi vis aiškesnis. Ir vieną dieną kartu su Aušra susėdusios ant Kauno amfiteatro laiptų sugalvojome „Kursime Savanorių akademiją” - mini mokyklą jauniems ir savęs ieškantiems, norintiems KAŽKĄ veikti žmonėms.

Ką ten veiksime? Padėsime atrasti naujas galimybes, įgyvendinti netikėčiausias idėjas, patirti tą jausmą, kai kutena pilve padarius kokį nors gerą darbą. O svarbiausia - suprasti, kiek daug galima padaryti.

Tai štai ji -  mūsų „Savanorių akademija”! Tai ne mokykla ir ne universitetas, čia nėra egzaminų ir kontrolinių. Vienintelis reikalavimas - noras veikti ir nebijoti galvoti kitaip.

Su šilčiausiais linkėjimais,

Adelė

Rodyk draugams

Komentarai (4) »