BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Liepa, 2010

Mūsų Savanorių akademija

Atėjo laikas papasakoti, kas yra ta „Savanorių akademija”.

Bet šitas pasakojimas bus tik iš vienos pusės, nes pasakotojas kol kas tik vienas.

Prieš kelerius metus man pasisekė sudalyvauti keliuose jaunimo projektuose ir susipažinti su tarptautine organizacija „Youth Express Network”.

Iki to laiko buvau kruopščiai suplanavusi savo gyvenimą, žinojau ką ir kada turiu nuveikti. Viskas atrodė aišku ir protinga. Baigsiu universitetą, susirasiu darbą ir dirbsiu, po to vėl dirbsiu ir dar dirbsiu.

Tačiau…

Ne ne, šitas „tačiau” neturi jokios nusivylimo, gailesčio ar liūdesio gaidelės. Netgi atvirkščiai! Čia „tačiau” turi palengvėjimo, nuostabos ir susidomėjimo atspalvį. Man atsivėrė kitas pasaulis ir naujos galimybės. Įsivaizduokite kambarį su vienu visiškai suodinu langu. Šitaip aš gyvenau. Vieną dieną, kažkas pridėjo pirštą ant stiklo ir toje vietoje nuvalė suodžius. Kas man beliko? Teko pradėti valyti visą langą. Užteko vieną kartą sudalyvauti jaunimo mainų projekte ir nebegalėjau sustoti. Pradėjau domėtis, kokie projektai vyksta, kuo užsiima jauni žmonės. Nepatikėsite, kiek jie visko prisigalvoja :) Ir aš užsimaniau būti TO dalis. Norėjau kurti, dalintis ir daryti kažką prasmingą. Nusprendžiau - gana burbėti, kaip viskas ritasi žemyn. Jeigu noriu kažką pakeisti, viskas yra mano rankose.

Iki tol niekada nebuvau girdėjusi apie programą „Veiklus jaunimas”, apie „Europos savanorių tarnybą”, apie įvairiausius jaunimo projektus vykstančius visame pasaulyje. O gal ir teko kada girdėti, bet turbūt tai atrodė taip nerealu ir sudėtinga pasiekti, kad iš karto ištryniau iš galvos.

Tačiau tai visai nebuvo sudėtinga. Reikėdavo tik užpildyti anketą arba keliais sakiniais apibūdinti, kodėl noriu dalyvauti mokymuose ar seminare Londone, Romoje arba Škotijoje ir kelias būdavo atviras. Negalėjau patikėti, kaip parastai viskas vyksta. Tuo metu būdavo gaila visų draugų ir kolegų, kurie vis dar nežinojo apie tokias veiklas arba jomis netikėjo. Pradėjo kirbėti mintis apie projektą, kurio pagalba jauni žmonės sužinotų apie tokias galimybes mokytis, keliauti, patirti ir atrasti save. Miglotas projekto vaizdas darėsi vis aiškesnis. Ir vieną dieną kartu su Aušra susėdusios ant Kauno amfiteatro laiptų sugalvojome „Kursime Savanorių akademiją” - mini mokyklą jauniems ir savęs ieškantiems, norintiems KAŽKĄ veikti žmonėms.

Ką ten veiksime? Padėsime atrasti naujas galimybes, įgyvendinti netikėčiausias idėjas, patirti tą jausmą, kai kutena pilve padarius kokį nors gerą darbą. O svarbiausia - suprasti, kiek daug galima padaryti.

Tai štai ji -  mūsų „Savanorių akademija”! Tai ne mokykla ir ne universitetas, čia nėra egzaminų ir kontrolinių. Vienintelis reikalavimas - noras veikti ir nebijoti galvoti kitaip.

Su šilčiausiais linkėjimais,

Adelė

Rodyk draugams

Komentarai (4) »